- esybėvardinis
- esybė́vardinis, -ė (neol.) adj. (1) daiktavardinis: Įvardovietės yra dvejopos: 1) esybė́vardinės, arba personinės: aš, tu, savęs, ir 2) būdvardinės: tas, šis Jn.
Dictionary of the Lithuanian Language.
esybėvardinis
Look at other dictionaries:
esybvardinis — esybvardinis, ė adj. žr. esybėvardinis: Esybvardinės įvardės rš … Dictionary of the Lithuanian Language
